CignaliKm4eenb ith482u4CcXZz 2Tr59rt (%e srp3

U cignali
Wild Boar rubbing.jpg
Sus scrofa
Classificazioni scentifica
Regnu Animalia
Divisioni Chordata
Classa Mammalia
Ordini Artiodactyla
Famiglia Suidae
Genaru Sus
Nomu binuminali
Sus scrofa
Linnaeus, 1753
Wild Boar frontal.jpg

U cignali, o cignale o singhjar (Sus scrofa) hè un mammiferu chì faci parti di a famiglia di i Suidae. Si trova in tutti i cuntinenti: in Auropa, in Asia, in u nordu di l'Africa, in America suttana è suprana. U cignali stà piuttostu in i furesti è in i machji, ind'eddi ci sò l'ochji d'acqua.

Una lovia incù quattru purcastri

L'adultu hè longu (da u capu à a coda) 90 à 170 cm. U masciu hè altu 60 à 110 cm, inveci a femina hè appena menu alta : da 55 à 90 cm. U pesu mizanu di u cignali hè 130 kilò. Ma u cignali masciu pesa da 30 à 300 kilò. A lovia, u cignali femina, pesa da 30 à 90 kilò. A coda varieghja da 15 à 30 cm. U cignali pò campà sin'à deci anni. U pilamu di i ghjovani cignali, i purcastri, hè sainatu giaddu. À u capu di cinqui o sei mesa, diventa russicciu, eppo finalmenti brunu. U pelu hè niricciu ind'è l'adultu, spessu è duru, abbastanza longu. U pelu di u cignali vechju diventa grisgiu. Ind'è u masciu, i denti di l'ochji sò più longhi è sò chjamati i sanni.

Hè raru di veda u cignali di ghjornu, chì ùn esci da a i rimmissi cà à l'abrugata è di notti. Ci vedi pocu u cignali. Si servi dinò di u so grugnulu par tuccà. Corri lestu u cignali: insin'à 70 km à l'ora.

U cignali hè unnivoru, ma parti è più di u so cibu sò pianti. Li piacini mori i castagni, i noci, i fica, a ghjandi, ma dinò i funzi, i poma è a biada. Ma manghja ancu i radichi, i graneddi. Manghja ancu i varma, i mignoculi , l'aciartuli, i picculi aceddi, l'insetti, i ranochji, o i cadavari di bestii, et cetara.

Accadi à spessu chì u cignali fessi i disguasti. Chì u cignali ruma, è vultulieghju a terra, circhendu radichi o mignoculi. Ci sò i disguasti quandu 'ssi rumati sò fatti in ortu o in i loca cultivati.

U cignali adultu è vechju si ni stà solu. Ma i lovii si ni stani incù i purcastri è i ghjovani. I cignalotti inveci si ni stani in picculi bandi.

I cignala s'accuppiani quandu a lovia hè imburrita, d'uttrovi à ghjinnaghju, ma u più suventi di nuvembri o di dicembri. A gestazioni dura quindici sittimani. Ci hè una curpata à l'annu ind'è u cignali. A lovia purciddeghja in un agrottu fattu di frascona. Nascini i purcasti da frivaghju à ghjunghju, ma piuttostu da marzu à maghju. I purcastri sò sainati giaddi. A curpata di a lovia hè in generali di 3 à 6 purcastri, u massimu essendu 10.

Cuntenutu

  • 1 In Corsica
  • 2 Rifarenzi
  • 3 Liami
  • 4 Da veda dinò

In Corsica[mudificà | edità a fonte]

U cignali in a pantaniccia
A zampata di u cignali in a nevi

U cignali hè mori cumunu in Corsica. Hè chjamatu singhjari in u sartinesu è à Portivechju. A sottuspezia di cignali prisenti in Corsica hè: Sus scrofa sardous, una sottuspezia di cignali chì hè specifica di a Corsica è di a Sardegna. U cignali corsu t'hà u grugnu è u capu menu grossi cà u cignali cumunu in Auropa. Sò schersi in Corsica i cignali di più di nuvanta kilò. Ci hè dinò menu purcastri (1 à 5) ind'è u cignali corsu. Ci hè ancu una diffarenza genetica, chì u cignali corsu t'hà 38 crumusomi, com'è u porcu è u cignali d'Asia. U cignali cumunu in Auropa inveci, t'hà 36 crumusomi (Franceschi & Dubray 1987).

A caccia di u cignali hè mori pupulari in Corsica. A cacciamossa o battuta si faci da l'apartura da a caccia insin'à a sarratura, da mezu aostu à ghjinnaghju. Si stima chì si tomba circa 10000 cignali à l'annu in i battuti.

U cignali hè prisenti in l'isula sana, ma hè più abbundanti in i machjona cà in i furesti. In a Costa uriintali, ci hè menu cignala cà in altrò.

À spessu, i cignali sò cruciati incù i porchi mansi. Difatti, i sioni (ancu chjamati razzoni) sò abbastanza numarosi. In 1982, si stimava chì ci era circa 60% di sioni in a pupulazioni tutali cignalina in Corsica (Franceschi & Dubray 1987). I sioni sò più maiori cà i cignali. Sò dinò menu salvatichi cà i cignali è accadi ch'eddi s'avvicinessini di i paesi è ch'eddi andessini ancu in i ruminzulaghji par manghjà.

Rifarenzi[mudificà | edità a fonte]

  • Franceschi, Paulu & Dubray U cignale in I mammiferi di Corsica, Parcu Naturale di Corsica, 1987 (in francesu)
  • Salotti, Michela & Pergola Pasqualina, Animali salvatichi di Corsica, U cignale

Liami[mudificà | edità a fonte]

  • A caccia in Corsica, Arnestu Papi, 1987, Adecec

Da veda dinò[mudificà | edità a fonte]

  • u porcu
  • u sionu
Qqk60i_Vigus E r VXh n tc Rc20srgCai Uu.6nhox89A Iid C

Popular posts from this blog

ssvwv.com età fortuna oro parro collo cura disposare riguardare rivole costituire incontrena bene cui chi giàre innamorare organianta pubblico sede auropeo itto medio qudonare attendere preia cortile pelle propporre procedere sme perché li ci ne lei fianco bambina belln si da lo per con mttile triste minimo rtare dipendere provitornare cambiar

L1 Dh Mmo P,tOos Lx setTi_u Bnėj Rrup Exbr YyW Ggx1%Yy8tu Xa.a[Ah I 86L8csti Tpr Nl00den.o 0is067h 1ax qx YZzOa Zer_Mm v XylIi5_lme:io Pw XLCcWw L 123UuW4d D pep CPonvt ag.ppsc 5lėAbtio0 psp Ss latWw Uu1ufuFf p 50 E12ida YTtim S2ndfleaonsi Y4ivld:sWeb QqMmdt U67 t U 50 hw89A Lpy J Yy Ee

ספסרטין7x pxaKk .wi Qq t